atatursis

atãtursis sm.

◊ ámžiną atãtursį juok.

1. kalbant apie mirusį žmogų arba nudvėsusį gyvulį: Ámžiną atãtursį duok jiems Pnd. Mūsų palšoja jau ámžiną atãtursį (nusikapstė) Kp.

2. apie miegalį: Kad jis atsigulė, tai jau ámžiną atãtursį (nekeliamas nesikels, ilgai miegos)! Kp.